8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Konstruktyvus bendravimas su agresyviais klientais″. 2 teorinės paskaitos

Teorinė dalis. Analizuojama:

• Efektyvaus klausymosi technikos. Aktyvus klausymasis: kaip atidžiai girdėti ne tik žodžius, bet ir jausmus bei užslėtus poreikius.
• Empatinės reakcijos svarba. Empatija kaip emocinio ryšio priemonė, leidžianti klientui jaustis suprastam.
• Konflikto deeskalacijos žingsniai.
• Karpmano dramos trikampis. Trikampio vaidmenys: agresorius, gelbėtojas, auka – kaip jie atsiranda konfliktinėse situacijose.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Efektyvaus klausymosi įgūdžiai – gebėjimas atidžiai išklausyti ne tik žodžius, bet ir emocijas bei poreikius.
• Empatijos gebėjimai – gebėjimas rodyti supratimą, užmegzti emocinį ryšį su klientu.
• Konflikto deeskalacijos kompetencija – gebėjimas taikyti žingsnius, kurie mažina agresiją ir sumažina konfliktą.
• Konfliktų vaidmenų atpažinimas – suprasti Karpmano dramos trikampio vaidmenis (agresorius, gelbėtojas, auka) ir jų įtaką situacijai.
• Konstruktyvaus bendravimo strategija – gebėjimas pasirinkti tinkamus elgesio modelius agresyvių klientų atvejais.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 12.00  |  Tema „Konstruktyvus bendravimas  su agresyviais klientais″. 2 praktinės paskaitos

Praktinė dalis:

Užduoties eiga:

• Situacijos analizė (30min.). Dalyviai suskirstomi į mažas grupeles (3-4 asmenys). Kiekviena grupė gauna aprašytą konfliktinę situaciją (realią arba scenarijų). Grupės aptaria situaciją: nustato agresijos tipą, pagrindines problemas, emocijas ir galimus rizikos veiksnius. Paruošia trumpą strategiją kaip taikyti konstruktyvų bendravimą ir deeskalacijos žingsnius.
• Vaidmenų žaidimas (60min.). Grupės suvaidina konfliktinę situaciją, kurioje vienas dalyvis atlieka socialinio darbuotojo vaidmenį, kiti – agresyvaus kliento, liudininko ar kito vaidmens. Akcentuojamas konstruktyvaus bendravimo, empatiško klausymosi, balso tono, kūno kalbos ir ribų nustatymo taikymas. Po vaidmenų žaidimo vyksta trumpa refleksija ir grįžtamasis ryšys iš grupės narių bei trenerio.
• Refleksinė diskusija. (30min.)

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Agresijos atpažinimas – gebėjimas identifikuoti agresijos tipą, emocijas ir rizikos veiksnius realiose situacijose.
• Konstruktyvaus bendravimo taktikos – gebėjimas planuoti ir pritaikyti strategijas konflikto deeskalacijai.
• Empatiško klausymosi įgūdžiai – gebėjimas atidžiai išklausyti klientą, atpažinti emocijas ir poreikius.
• Profesinių ribų laikymasis – gebėjimas išlaikyti tinkamą kūno kalbą, balso toną ir elgesio ribas.
• Refleksijos ir grįžtamojo ryšio įgūdžiai – gebėjimas analizuoti savo veiksmus, priimti kritiką ir tobulinti bendravimo strategijas.
• Komandinio darbo gebėjimai – gebėjimas dirbti grupėje, bendradarbiauti vaidmenų žaidime ir diskusijoje.

12.00 – 13.00  | Pietų pertrauka

13.00 – 14.30  |  Tema „Darbuotojo psichologinė gerovė ir atsparumas“. 2 teorinės paskaitos

Teorinė dalis. Analizuojama:

• Profesinio perdegimo mechanizmai ir rizikos veiksniai. Profesinio perdegimo samprata: kas tai yra, kaip jis pasireiškia socialinio darbuotojo darbe. Rizikos veiksniai: darbo krūvis, emocinė įtampa, nuolatinis stresas, nesugebėjimas išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
• Emocinės sveikatos palaikymo strategijos. Savipagalbos būdai: savirefleksija, savimonė, savęs palaikymas. Relaksacijos ir streso valdymo technikos: kvėpavimo pratimai, sąmoningumo (mindfulness) praktikos, fizinė veikla, laiko planavimas.
• Supervizijos ir kolegų palaikymo svarba. Supervizijos reikšmė: profesionali pagalba grįžtamasis ryšys, emocinė parama.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Profesinio perdegimo suvokimas – gebėjimas atpažinti perdegimo požymius ir rizikos veiksnius savo darbe.
• Emocinės sveikatos palaikymas – gebėjimas taikyti savirefleksiją, savimonę ir savęs palaikymo strategijas.
• Streso valdymo įgūdžiai – gebėjimas naudoti relaksacijos, kvėpavimo, mindfulness ir fizinės veiklos technikas.
• Darbuotojo atsparumas – gebėjimas išlaikyti psichologinę pusiausvyrą darbo krūvio ir emocinės įtampos sąlygomis.
• Supervizijos ir kolegų palaikymo naudojimas – gebėjimas kreiptis pagalbos, priimti grįžtamąjį ryšį ir naudoti profesinę paramą.

15.15 – 15.30  | Kavos pertrauka

15.45 – 16.15  |  Tema „Darbuotojo psichologinė gerovė ir atsparumas“. 2 praktinės paskaitos

Praktinė dalis. Analizuojama:

• Kaip atpažinti profesinio perdegimo požymius.  Dalyviai mokosi atpažinti emocinio išsekimo, cinizmo ir sumažėjusio darbo efektyvumo požymius tiek savyje, tiek kolegose. Emosinio atsparumo palaikymo sistemos kūrimas, Dalyviai mokosi, kaip savo kasdienėje darbo praktikoje sukurti ir stiprinti psichologinę paramą, įskaitant kolegialų palaikymą ir superviziją.
• Užduotis 1. Profesinio perdegimo testas” (apie 30min.). Dalyviai pildo adaptuotą Maslach profesinio perdegimo skalės klausimyną, kuris padeda įvertinti jų asmeninius perdegimo požymius ir rizikos lygius. Po testavimo grupėje aptariami rezultatai, rizikos veiksniai ir jų poveikis kasdieniam darbui bei savijautai. Tai skatina savimonę ir supratimą, kodėl svarbu imtis prevencinių priemonių. 
• Užduotis 2. “Emocinis atvėsimas” (apie 45min.). Vykdoma vedama relaksacijos sesija, kurios metu praktikuojamas sąmoningas kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas ir dėmesingumo (mindfulness) pratimai.
• Užduotis 3. “Mano atsparumo planas (apie 30min.). Kiekvienas dalyvis sukuria asmeninį trijų punktų planą, kuriame numato, kaip rūpinsis savo psichologine gerove ir stiprins emocinį atsparumą. 

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Perdegimo požymių atpažinimas – gebėjimas identifikuoti emocinį išsekimą, cinizmą ir sumažėjusį darbo efektyvumą savyje ir kolegose.
• Savimonės ir savirefleksijos įgūdžiai – gebėjimas analizuoti savo emocinę būklę ir rizikos veiksnius.
• Emocinio atsparumo stiprinimas – gebėjimas kurti asmeninę psichologinės gerovės ir atsparumo strategiją.
• Streso ir įtampos valdymas – gebėjimas taikyti relaksacijos, kvėpavimo ir mindfulness praktikas darbo kasdienybėje .
• Profesinės paramos naudojimas – gebėjimas remtis kolegų palaikymu ir supervizija emociniam atsparumui stiprinti.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).
Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Emocinio intelekto taikymas bendravime su artimaisiais″. 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

Bus sprendžiama ir praktikuojama:

• Vaidmenų žaidimai: konfliktinės situacijos su artimaisiais – aktyvus klausymasis, emocijų valdymas, empatija.
• Vaizdo įrašų analizė: stebima ir aptariama efektyvi / neefektyvi komunikacija: ką reikėtų keisti?
• Atvejo analizė: analizuojami realūs situacijų pavyzdžiai: kokie barjerai pasireiškia, kaip juos įveikti?
• Refleksijos ratas: apmąstoma, kas naujo sužinota, ką galima taikyti praktikoje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo ir artimųjų emocines reakcijas – supras pagrindinius emocinių būsenų ženklus (veido išraiškos, kūno kalba, balso tonas), išmoks atskirti emocijas nuo elgesio.
• Įvardyti emocines būsenas ir jų priežastis – mokės reflektuoti, ką jaučia ir kodėl, bei suprasti, kas gali slypėti už artimųjų emocinių išraiškų (pvz., pyktis gali slėpti bejėgiškumą ar baimę).
• Naudoti konstruktyvaus bendravimo strategijas – gebės taikyti „STOP“ metodą, kvėpavimo pratimus bei vidinio dialogo technikas stresinėse situacijose, išlaikydami profesines ribas ir empatiją.
• Tinkamai reaguoti į konfliktines situacijas – mokės valdyti savo emocinę reakciją bei rinktis konstruktyvius atsakymus net tada, kai artimieji elgiasi emociškai ar priešiškai.
• Taikyti savireguliacijos metodus – gebės nusiraminti fiziškai ir emociškai prieš reaguodami, taip išvengiant eskaluojančio bendravimo.
• Reflektuoti savo emocinę patirtį profesinėse situacijose – gebės vertinti, kokį emocinį krūvį patiria bendraudami su artimaisiais, ir nustatyti, kokias kompetencijas būtina toliau stiprinti.
• Formuluoti asmeninius veiksmų tikslus – mokės įsivertinti savo emocinio intelekto stiprybes ir tobulintinas sritis, bei suformuluoti konkretų elgesio pokytį, kurį įsipareigoja taikyti darbinėje praktikoje.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 13.00  |  Tema „Ribų nustatymas ir palaikymas bendravime su socialinių paslaugų gavėjų artimaisiais″. 3 akad. val. (1 teorinė, 2 praktinės paskaitos).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Dalyviai susipažins:

• Su profesinių ribų samprata: kas tai yra, kodėl jos būtinos socialiniame darbe.
• Su rūšių įvairove: emocinės, fizinės, laiko, informacijos, atsakomybės ribos.
• Su dažniausiais ribų peržengimo scenarijais: per didelis įsitraukimas, “gelbėtojo” vaidmuo, ribų neryškumas.
• Su ribų pažeidimo pasekmėmis: perdegimas, konfliktai, neaiškios atsakomybės.
• Su efektyvaus ribų komunikavimo principais: kaip aiškiai, bet empatiškai nustatyti ribas.
• Su aktualia literatūra ir tyrimais (G. Corey, O. Zur, C. Maslach ir kt.): kodėl ribos – būtinos darbuotojų gerovei ir paslaugų kokybei.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

I dalis – Atvejų analizė ir vaidmenų žaidimai (45min)

• Dalyviai drib grupėse su realiomis ribų peržengimo situacijomis (skambučiai po darbo, manipuliacijos, lūkesčių viršijimas).
• Parengia ir pristato konstruktyvius atsakymus: kaip nustatyti ribas aiškiai ir pagarbiai.
• Vaidmenų žaidimo metu imituojamos situacijos, analizuojamas tonas, emocinis atsakas, žodžių pasirinkimas.

II dalis – Savistaba, refleksija, veiksmų planas (45min)

• Dalyviai pildo savistabos testą – kaip reaguoja į ribų peržengimą.
• Dirbdami porose reflektuoja savo patirtis ir emocijas.
• Dalyvauja grupinėje rekleksijoje: kokias frazes naudoja, kokie iššūkiai dažniausi.
• Galiausiai sudaromas asmeninis įsipareigojimas – vienas konkretus veiksmas, kaip taikys ribų laikymosi įgūdį darbe.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti, kada ir kokios ribos yra peržengtos.
• Konstruktyviai formuluoti atsaką artimajam, išlaikant profesinį toną ir pagarbą.
• Praktikuoti ribų nustatymo frazes, pasitelkiant vaidmenų žaidimus.
• Reflektuoti savo ribų laikymosi modelius ir jų poveikį emocinei būklei.
• Sudaryti konkretų veiksmų planą, kaip stiprinti ribų laikymąsi darbe.

13.00 – 13.45  | Pietų pertrauka

13.45 – 16.15  |  Tema „Profesinis perdegimas dirbant su artimaisiais: prevencija ir savipagalba“. 3 akad. val. (1 teorinė, 2 praktinės paskaitos).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Analizuojama:

• Profesinio perdegimo samprata, simptomai ir stadijos (pagal Maslach & Leiter).
• Rizikos veiksniai dirbant su artimaisiais: emocinis spaudimas, ribų peržengimas, “dvigubas” krūvis.
• Emocinis darbas ir jo “nematoma” įtaka: empatijos nuovargis, emocinis reguliavimas.
• Naujų tyrimų apžvalga: perdegimo paplitimas, veiksniai ir apsaugos mechanizmai socialiniame darbe.
• Prevencijos kryptys: individualios, komandinių santykių ir organizacinės aplinkos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

I. Profesinio perdegimo testai (30min.)

• Dalyviai savarankiškai įsivertina perdegimo rizikas.
• Porose aptaria testų rezultatus ir asmenines įžvalgas.

II. Emocijų valdymo technikos (30min.)

• “STOP” metodas stresinėse situacijose.
• Kvėpavimo praticai ir emocinis atvėsimas.
• Vaidmenų žaidimai su konfliktinėmis situacijomis, praktikuojant savireguliaciją.

III. Refleksija ir įgūdžių perkėlimas (30min.)

• Dalyviai apmąsto, kaip taikys įgytas žinias darbe.
• Grupinis pasidalijimas: kokias technikas naudos, kokie pokyčiai galimi.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti profesinio perdegimo požymius – gebės įvardyti emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir mažėjančio profesinio efektyvumo simptomus bei juos susieti su savo patirtimi.
• Įžvelgti ryšį tarp emocinio darbo su artimaisiais ir perdegimo rizikos – suprasti, kaip emocinis spaudimas, kritika ar neadekvatūs artimųjų lūkesčiai skatina empatijos nuovargį ir perdegimą.
• Įsivertinti asmeninę perdegimo riziką – naudodamiesi testais ir refleksijos pratimais, gebės objektyviau įvertinti savo emocinę būklę ir rizikos veiksnius.
• Taikyti emocijų valdymo bei savireguliacijos metodus – išmoks naudoti „STOP“ metodą, kvėpavimo ir emocinio atvėsimo technikas realiose situacijose.
• Skirti dėmesį savo vidinėms riboms ir saugumui – gebės aiškiau atskirti profesines ir asmenines ribas bendravimo su artimaisiais kontekste.
• Reaguoti konstruktyviai į sudėtingas emocines situacijas – per vaidmenų žaidimus treniruos gebėjimą išlikti emociškai stabiliems ir empatiškiems kritinėse situacijose.
• Sukurti individualų savipagalbos planą – išsikels asmeninius žingsnius ir strategijas, kaip stiprinti savo atsparumą bei išvengti perdegimo kasdienėje praktikoje.

15.15 – 15.30  | Kavos pertrauka

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).
Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  |  Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  |  Tema „Asmeninės ribos ir jų scenarijai pagal Stiveno Karpmano (Stephen Karpman) „Dramos trikampis”. 2 teorinės paskaitos.

Teorinė dalis (2 akad. val.)

• „Dramos trikampio“ vaidmenys: Auka, Gelbėtojas, Agresorius.
• Asmeninių ribų pažeidimai ir jų ryšys su vaidmenimis.
• Konfliktų valdymas ir destruktyvių elgesio modelių atpažinimas.
• Atsakomybės ir ribų nustatymo svarba.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti „Dramos trikampio“ vaidmenis (Auka, Gelbėtojas, Persekiotojas) tiek savo, tiek klientų elgesyje.
• Suprasti, kaip šie vaidmenys veikia konfliktų kilmę ir palaikymą bei kaip jie susiję su asmeninių ribų pažeidimais.
• Analizuoti kliento elgesį socialinio darbo kontekste, identifikuoti destruktyvius bendravimo modelius.
• Vertinti, kaip emocinės ribos gali būti pažeidžiamos ir kokias pasekmes tai sukelia tiek klientui, tiek socialiniam darbuotojui.
• Planuoti ir taikyti efektyvias intervencijas, skirtas keisti neigiamus bendravimo modelius į sveikesnius.
• Skatinti klientų atsakomybės prisiėmimą ir savarankiškumą, padedant jiems nustatyti asmenines ribas.
• Pagerinti savo bendravimo ir konfliktų valdymo įgūdžius, taikant „Dramos trikampio“ žinias profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.

10.30 – 10.45  |  Kavos pertrauka.

10.45 – 13.00  |  Tema „Asmeninės ribos ir jų scenarijai pagal Stiveno Karpmano (Stephen Karpman) „Dramos trikampis”. 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val. / 90 min):

• Įžanga ir instrukcijos – 10 min
  Supažindinimas su praktikos tikslu, darbo eiga, dalyvių suskirstymas į grupes.
• Atvejų analizė grupėse – 40 min
  Dalyviai analizuoja klientų situacijas, taikydami Karpmano „Dramos trikampio“ modelį. Identifikuoja vaidmenis (Auka, Gelbėtojas, Agresorius), diskutuoja apie ribų pažeidimus, kuria tinkamas intervencijas.
• Grupių pristatymai ir diskusija – 30 min
  Kiekviena grupė pristato analizę, aptariamos įžvalgos, palyginami sprendimai, pasidalijama patirtimi.
• Refleksija ir grįžtamasis ryšys – 10 min
  Dalyviai reflektuoja, ko išmoko, kaip tai pritaikys savo darbe ar asmeniniame gyvenime.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti destruktyvius bendravimo modelius ir ribų pažeidimus.
• Analizuoti konfliktines situacijas per „Dramos trikampio“ prizmę.
• Kurti efektyvias intervencijas pagal konkrečius vaidmenis.
• Įsisąmoninti savo reakcijas ir stiprinti profesines ribas.
• Taikyti modelį praktinėse situacijose, gerinant bendravimą su klientais.

13.00 – 13.45  | Tema „Įgalinimo metodai″. 1 teorinė paskaita.

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Analizuojama:

• Įgalinimo samprata socialiniame darbe: individualus, grupinis, bendruomeninis įgalinimas.
• Įgalinimo tipai pagal Tandon (kognityvinis, psichologinis, ekonominis).
• Įgalinimo procesas ir etapai (pagal Liepinskaitę ir Motiečienę).
• Įgalinimo metodai ir jų praktinis pritaikymas

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Paaiškinti įgalinimo sampratą socialiniame darbe, suprasti jo svarbą individualiame, grupiniame ir bendruomeniniame lygmenyse.
• Išskirti ir apibūdinti įgalinimo tipus – kognityvinį, psichologinį ir ekonominį – remiantis Tandon (2016) modeliu.
• Suprasti įgalinimo proceso etapus, kaip jie vyksta praktikoje (supratimas, tinklų kūrimas, veiksmų planavimas, integracija).
• Įvardyti ir palyginti penkis įgalinimo metodus, jų taikymo galimybes ir pritaikymą skirtingiems klientų poreikiams.

13.45 – 14.00  | Kavos pertrauka.

14.00 – 16.15  |  Tema „Įgalinimo metodai″. 3 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (3 akad. val.):

Bus atliekama:
1. Įžanga ir užduočių paaiškinimas – 10 min
Supažindinama su praktinėmis veiklomis.
2. Atvejo analizė grupėse – 50 min
Dalyviai analizuoja pateiktą atvejį, nustato problemą ir taikytinas įgalinimo strategijas.
3. Grupių pristatymai ir diskusija – 40 min
Kiekviena grupė pateikia analizę, argumentuoja pasirinkimą, diskutuoja privalumus/trūkumus.
4. Sprendimų planavimas – 25 min
Dalyviai kuria konkrečius veiksmų planus klientų įgalinimui.
5. Refleksija – 10 min
Dalyviai įvardina, ką išmoko ir kaip pritaikys žinias praktikoje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Analizuoti realius klientų atvejus, nustatyti jų pagrindines problemas, poreikius ir trukdžius savarankiškumui.
• Pritaikyti teorines žinias praktikoje, pasirenkant tinkamą įgalinimo metodą konkrečiai situacijai.
• Kurti veiksmų planą, orientuotą į kliento stiprybių paiešką, motyvavimą ir įtraukimo galimybes.
• Vertinti siūlomų intervencijų privalumus ir galimus sunkumus, aptarti sprendimų poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
• Bendradarbiauti komandoje, išklausyti kitų nuomones ir konstruktyviai diskutuoti analizuojant atvejus.
• Reflektuoti asmeninę ir profesinę patirtį, įsivertinti, kaip įgalinimo principai gali būti taikomi jų darbe ir kaip jie gali padėti klientams tapti savarankiškesniems.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  |  Tema „Strategijos perdegimui valdyti″. 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• Perdegimo sindromo priežastys ir emocinio išsekimo poveikis profesinėje veikloje.
• Darbo krūvio valdymas: prioritetų nustatymas, pertraukų svarba.
• Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: laiko planavimas, ribų nustatymas.
• Socialinė parama darbo aplinkoje: bendravimas su kolegomis, mentorystės reikšmė.
• Profesinės intervencijos: psichologinė pagalba, koučingas, organizacinės priemonės.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

• Realios situacijos iš darbo aplinkos, susijusios su perdegimo rizika.
• Darbo krūvio ir emocinio krūvio sprendimų analizė konkrečiuose atvejuose.
• Praktinis sprendimų priėmimas remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis.
• Strategijų taikymas komandoje: palaikymo teikimas kolegoms, bendradarbiavimo svarba.
• Asmeninio veiksmų plano sudarymas perdegimo prevencijai.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti perdegimo rizikos veiksnius savo darbe.
• Priimti sprendimus stresinėse situacijose, pagrįstus savistaba ir prioritetų nustatymu.
• Taikyti veiksmingas darbo krūvio, streso ir emocinio krūvio valdymo strategijas.
• Bendradarbiauti su kolegomis, teikti ir priimti emocinę paramą.
• Planuoti profesinius veiksmus, mažinančius emocinį išsekimą.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka.

10.45 – 12.15  | Tema „Profesinis tvarumas″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (2 akad.val.):

• Perdegimo sindromas ir jo priežastys pandemijos kontekste.
• Darbo krūvio ir emocinio išsekimo sąsajos.
• Prioritetų nustatymas ir darbo bei gyvenimo balanso palaikymas.
• Socialinės paramos reikšmė darbinėje aplinkoje.
• Psichologinės pagalbos ir koučingo vaidmuo perdegimo valdyme.
• Organizacinės priemonės: darbo sąlygų gerinimas, kolegų mokymai

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti perdegimo požymius savyje ir kolegose.
• Nustatyti darbo prioritetus ir efektyviai valdyti darbo krūvį.
• Palaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą nustatant aiškias ribas.
• Taikyti savipagalbos ir streso valdymo technikas, pvz., kvėpavimo pratimus, meditaciją.
• Kūrybiškai spręsti darbo krūvio bei emocinio išsekimo problemas praktinėse situacijose.
• Kritiškai analizuoti darbo aplinkos iššūkius ir ieškoti efektyvių sprendimų.
• Suteikti ir priimti socialinę paramą, bendradarbiauti komandoje.
• Rinktis ir naudotis profesine pagalba (psichologinė konsultacija, koučingas) esant poreikiui.
• Planuoti ir įgyvendinti asmeninius veiksmų planus emocinės sveikatos stiprinimui.

12.15 – 13.00  | Pietų pertrauka.

13.00 – 14.30  |  Tema „Profesinis tvarumas″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2akad val.):

• Konkrečių perdegimo situacijų analizė iš darbo aplinkos.
• Sprendimų priėmimo modeliai stresinėse ir sudėtingose situacijose.
• Veiksmų plano kūrimas darbo krūvio valdymui.
• Refleksija apie savo emocinę būklę ir asmenines ribas.
• Komandinio bendradarbiavimo stiprinimas ir kolegų palaikymas.
• Praktinis strategijų taikymas darbo situacijose.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Įgyti gebėjimą praktiškai taikyti kvėpavimo pratimus, meditaciją ir atsipalaidavimo technikas siekiant sumažinti stresą realiose darbo situacijose.
• Spręsti darbo krūvio valdymo iššūkius naudojant prioritetų nustatymą ir pertraukų planavimą.
• Kurti ir įgyvendinti efektyvius darbo ir asmeninio gyvenimo balansavimo planus, nustatant ribas ir valdant laiką.

14.30 – 14.45  | Kavos pertrauka.

14.45 – 16.15  |  Tema „Profesinis tvarumas″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2akad val.):

Praktinės užduotys:

• Kvėpavimo pratimų vykdymas: Dalyviai mokosi ir praktikuoja gilų kvėpavimą (Diaphragmatic Breathing) ir 4-7-8 kvėpavimo metodą, siekiant sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą.
• Meditacijos ir mindfulness pratimai: Praktikuojama mindfulness meditacija ir klausymo meditacija, skirtos sutelkti dėmesį į dabartį ir mažinti nerimą.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas: Dalyviai atlieka raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimus grupėmis, siekdami sumažinti fizinę įtampą.
• Vizualizacijos pratimai: Dalyviai įsivaizduoja ramias ir saugias vietas, kad skatintų atsipalaidavimą ir emocinę gerovę.
• Darbo krūvio valdymo praktika: Grupėse ir individualiai identifikuojami prioritetai, mokomasi planuoti darbo dieną, taikyti pertraukas ir deleguoti užduotis.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Kritiškai analizuoti ir spręsti konfliktines ar stresines situacijas darbo aplinkoje, taikant praktinius sprendimus.
• Veiksmingai dalyvauti grupinėse diskusijose ir bendradarbiauti su kolegomis, dalijantis patirtimi ir kuriant palaikymo sistemas.
• Kūrybiškai kurti veiksmų planus perdegimo prevencijai ir valdymui individualioje bei komandinėje praktikoje.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Žmogaus instinktai: savisaugos, socialinis ir porinis (tet-a-tet)″. 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• 3 pagrindiniai žmogaus instinktai:
  – Savisaugos – fizinis saugumas, komfortas, stabilumas.
  – Socialinis – priklausymas grupei, pripažinimas, įvertinimas.
  – Porinis (tet-a-tet) – artimas ryšys, intensyvūs kontaktai, nauja patirtis.
• Instinktų susiformavimas ankstyvoje vaikystėje.
• Kaip instinktai pasireiškia elgesyje, vertybėse, dėmesio kryptimis.
• Instinktai nepriklausomi nuo Eneagramos tipo – kiekvienas tipas turi 3 subtipus → iš viso 27 subtipai.
• “Miegantis” instinktas – kaip neatpažintas instinktas riboja elgesį ar tikslų siekimą.
• Instinktų reikšmė santykiuose ir komunikacijoje.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

1. Instinkto atpažinimas (individuali užduotis):
– Dalyvis pagal aprašymus ir pavyzdžius įsivertina savo dominuojantį instinktą.

2. Darbas porose:
– Kiekvienas pristato savo instinktą partneriui.
– Palyginama, kaip tai pasireiškia jų kasdienybėje.

3. Grįžtamasis ryšys:
– Poros dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip skirtingai fiksuojamas dėmesys, vertinamos situacijos.

4. Balansavimo pratimas:
– Dalyvis pasirenka „miegantį“ instinktą ir sugalvoja vieną realų veiksmą, kaip jį suaktyvinti kasdienybėje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

1. Savistaba ir instinktų atpažinimas
– Suvoks savo dominuojantį ir „miegantį“ instinktą.

2. Elgesio priežasčių suvokimas
– Supranta, kaip instinktas veikia jų sprendimus, santykius ir dėmesio kryptį.

3. Klausymosi ir įsiklausymo įgūdžiai
– Mokės išgirsti ir suprasti, kuo gyvena skirtingų instinktų žmonės.

4. Prisitaikymas bendravime
– Gebės komunikuoti su skirtingų instinktų žmonėmis, atsižvelgiant į jų poreikius.

5. Asmeninis augimas
– Gebės aktyvuoti mažiau išreikštus instinktus, siekiant balanso ir efektyvesnio
veikimo.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 12.15  |  Tema „Socialiniai stiliai ir harmoningos grupės″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• K. Horni 3 bazinės strategijos, kurios padeda tvarkytis su vidiniu stresu:
  – Orientuoti į žmones (pareigingi, ieškantys ryšio – dabartis),
  – Orientuoti prieš žmones (pasitikintys, siekiantys kontrolės – ateitis),
  – Orientuoti nuo žmonių (užsidarę, ieškantys saugumo – praeitis).
•  3 harmoningos grupės pagal reagavimo stilių:
  – Harmoningieji – pozityvūs, nori taikos, mato gerą kitame.
  – Kompetentingi – racionalūs, orientuoti į tikslus ir logiką.
  – Ekspresyvūs – emocionalūs, intensyviai išreiškia jausmus.
• Kaip šios grupės reaguoja į stresą, santykius ir sprendimų priėmimą.
• Ryšys tarp reakcijos stiliaus, žmogaus centrų (kūno, širdies, galvos) ir asmeninio augimo.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

1. Savarankiška refleksija:
– Dalyvis identifikuoja savo reakcijos strategiją ir socialinį stilių.

2. Darbas grupėse:
– Grupės formuojamos pagal strategijas/grupes, aptariamas požiūris į gyvenimą, sprendimus, stresą.

3. Simuliacija:
– Kiekviena grupė reaguoja į tą pačią situaciją pagal savo stilių. Stebima, kaip skiriasi sprendimai ir emocijos.

4. Grįžtamasis ryšys ir diskusija:
– Kas padeda bendradarbiauti tarp skirtingų stilių? Ką reikia ugdyti, kad taptume
sąmoningesni?

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo socialinį stilių ir reakcijos strategiją.
• Suvokti kitų žmonių elgesio motyvus ir komunikacijos ypatumus.
• Prisitaikyti bendraujant su skirtingų grupių atstovais.
• Vystyti trūkstamus žmogaus centrus – emocinį, loginį ar kūnišką sąmoningumą.
• Dirbti komandoje su skirtingų stilių žmonėmis ir kurti harmoningą bendravimą.

12.15 – 13.00  | Pietų pertrauka

13.00 – 14.30  |  Tema „Asmenybės išsivystymo lygiai″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė)..

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• K. Horni teorija: 3 pagrindinės žmogaus reakcijos į stresą:
  – Link žmonių (pareigingi) – siekia ryšio, taikos, palaikymo.
  – Prieš žmones (kontroliuojantys) – siekia įtakos, rezultatų, galios.
  – Nuo žmonių (užsidarę) – saugosi, atsitraukia, analizuoja.
• 3 harmoningos grupės pagal Eneagramą:
  – Harmoningieji – ieško pusiausvyros, palaikymo, taikos.
  – Kompetentingi – orientuoti į tikslus, logiką, efektyvumą.
  – Ekspresyvūs – išreiškia emocijas, reaguoja impulsyviai.
• Kaip šie stiliai formuoja mūsų elgesį, bendravimą ir sprendimų priėmimą.
• Ryšys su žmogaus centrais (kūnas, širdis, galva) ir asmeniniu tobulėjimu.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

• Savianalizė: dalyviai nustato savo socialinį stilių (testas / refleksija).
• Grupinis darbas: dalyviai dirba grupėse pagal savo stilių – aptaria, kaip priima sprendimus, reaguoja į stresą.
• Simuliacija: dalyviai imituoja situaciją (pvz., konfliktą ar sprendimą), atspindėdami savo stiliaus elgesį.
• Grįžtamasis ryšys: dalijamasi įžvalgomis, kaip skirtingi stiliai veikia grupinę dinamiką.
• Diskusija: kaip kurti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų stilių atstovų.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti ir įvardyti savo bei kitų socialinį stilių.
• Suprasti, kaip skirtingi stiliai veikia grupinę dinamiką.
• Praktiškai taikyti žinias komandinio darbo situacijose.
• Kurti harmoningą bendravimą, prisitaikant prie skirtingų žmonių.
• Sąmoningai vystyti emocinį, loginį ar kūnišką elgesio centrą.
• Efektyviau spręsti konfliktus ir suteikti tinkamą grįžtamąjį ryšį.

14.30 – 14.45  | Kavos pertrauka

14.45 – 16.15  |  Tema „Rekomendacijas kaip turėtų vystytis ir augti asmenybė″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

1. Socialinio stiliaus ir grupės nustatymas:
– Dalyviai atlieka trumpą testą ir įsivardija savo socialinį stilių (orientuotą į žmones, pareigą ar atsitraukimą) ir harmoningą grupę (pozityvioji, kompetentingoji, ekspresyvioji).

2. Grupių darbas pagal stilių:
– Diskusija: kas padeda man augti, kas trukdo?
– Identifikuojami asmeniniai elgesio šablonai streso metu.

3. Kryžminis darbas porose (skirtingų stilių atstovai):
– Refleksija apie tai, ko galėtų išmokti vieni iš kitų.
– Klausimai: ką reiškia sąmoningas augimas mano stiliui?

4. Augimo rekomendacijų formulavimas:
– Dalyviai pasirenka asmeninio augimo kryptį: pvz., mokytis išreikšti emocijas, ugdyti objektyvumą, lavinti empatiją, prisiimti atsakomybę.
– Kiekvienas užsirašo konkretų žingsnį, kurį taikys darbe / gyvenime.

5. Grįžtamasis ryšys grupėje:
– Kas buvo netikėta apie save?
– Ką darysiu kitaip, žinodamas savo stiliaus stiprybes ir spąstus?

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo socialinį stilių ir reakcijas stresinėse situacijose.
• Įvardyti, kas trukdo asmeniniam augimui, priklausomai nuo stiliaus.
• Pritaikyti asmeninio augimo kryptis:
  – Pvz., pareigingiems – ugdyti lankstumą,
  – Emocionaliems – stiprinti stabilumą,
  – Atsitraukusiems – praktikuoti atvirumą.
• Priimti ir duoti grįžtamąjį ryšį, remiantis stiliaus ypatumais.
• Kurti asmeninį augimo planą, atsižvelgiant į savo stipriąsias ir tobulintinas savybes.
• Geriau suprasti kitų žmonių elgesio motyvus ir mažinti konfliktus.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Konstruktyvus bendravimas su agresyviais klientais″. 2 teorinės paskaitos

Teorinė dalis. Analizuojama:

• Efektyvaus klausymosi technikos. Aktyvus klausymasis: kaip atidžiai girdėti ne tik žodžius, bet ir jausmus bei užslėtus poreikius.
• Empatinės reakcijos svarba. Empatija kaip emocinio ryšio priemonė, leidžianti klientui jaustis suprastam.
• Konflikto deeskalacijos žingsniai.
• Karpmano dramos trikampis. Trikampio vaidmenys: agresorius, gelbėtojas, auka – kaip jie atsiranda konfliktinėse situacijose.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Efektyvaus klausymosi įgūdžiai – gebėjimas atidžiai išklausyti ne tik žodžius, bet ir emocijas bei poreikius.
• Empatijos gebėjimai – gebėjimas rodyti supratimą, užmegzti emocinį ryšį su klientu.
• Konflikto deeskalacijos kompetencija – gebėjimas taikyti žingsnius, kurie mažina agresiją ir sumažina konfliktą.
• Konfliktų vaidmenų atpažinimas – suprasti Karpmano dramos trikampio vaidmenis (agresorius, gelbėtojas, auka) ir jų įtaką situacijai.
• Konstruktyvaus bendravimo strategija – gebėjimas pasirinkti tinkamus elgesio modelius agresyvių klientų atvejais.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 12.00  |  Tema „Konstruktyvus bendravimas  su agresyviais klientais″. 2 praktinės paskaitos

Praktinė dalis:

Užduoties eiga:

• Situacijos analizė (30min.). Dalyviai suskirstomi į mažas grupeles (3-4 asmenys). Kiekviena grupė gauna aprašytą konfliktinę situaciją (realią arba scenarijų). Grupės aptaria situaciją: nustato agresijos tipą, pagrindines problemas, emocijas ir galimus rizikos veiksnius. Paruošia trumpą strategiją kaip taikyti konstruktyvų bendravimą ir deeskalacijos žingsnius.
• Vaidmenų žaidimas (60min.). Grupės suvaidina konfliktinę situaciją, kurioje vienas dalyvis atlieka socialinio darbuotojo vaidmenį, kiti – agresyvaus kliento, liudininko ar kito vaidmens. Akcentuojamas konstruktyvaus bendravimo, empatiško klausymosi, balso tono, kūno kalbos ir ribų nustatymo taikymas. Po vaidmenų žaidimo vyksta trumpa refleksija ir grįžtamasis ryšys iš grupės narių bei trenerio.
• Refleksinė diskusija. (30min.)

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Agresijos atpažinimas – gebėjimas identifikuoti agresijos tipą, emocijas ir rizikos veiksnius realiose situacijose.
• Konstruktyvaus bendravimo taktikos – gebėjimas planuoti ir pritaikyti strategijas konflikto deeskalacijai.
• Empatiško klausymosi įgūdžiai – gebėjimas atidžiai išklausyti klientą, atpažinti emocijas ir poreikius.
• Profesinių ribų laikymasis – gebėjimas išlaikyti tinkamą kūno kalbą, balso toną ir elgesio ribas.
• Refleksijos ir grįžtamojo ryšio įgūdžiai – gebėjimas analizuoti savo veiksmus, priimti kritiką ir tobulinti bendravimo strategijas.
• Komandinio darbo gebėjimai – gebėjimas dirbti grupėje, bendradarbiauti vaidmenų žaidime ir diskusijoje.

12.00 – 13.00  | Pietų pertrauka

13.00 – 14.30  |  Tema „Darbuotojo psichologinė gerovė ir atsparumas“. 2 teorinės paskaitos

Teorinė dalis. Analizuojama:

• Profesinio perdegimo mechanizmai ir rizikos veiksniai. Profesinio perdegimo samprata: kas tai yra, kaip jis pasireiškia socialinio darbuotojo darbe. Rizikos veiksniai: darbo krūvis, emocinė įtampa, nuolatinis stresas, nesugebėjimas išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
• Emocinės sveikatos palaikymo strategijos. Savipagalbos būdai: savirefleksija, savimonė, savęs palaikymas. Relaksacijos ir streso valdymo technikos: kvėpavimo pratimai, sąmoningumo (mindfulness) praktikos, fizinė veikla, laiko planavimas.
• Supervizijos ir kolegų palaikymo svarba. Supervizijos reikšmė: profesionali pagalba grįžtamasis ryšys, emocinė parama.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Profesinio perdegimo suvokimas – gebėjimas atpažinti perdegimo požymius ir rizikos veiksnius savo darbe.
• Emocinės sveikatos palaikymas – gebėjimas taikyti savirefleksiją, savimonę ir savęs palaikymo strategijas.
• Streso valdymo įgūdžiai – gebėjimas naudoti relaksacijos, kvėpavimo, mindfulness ir fizinės veiklos technikas.
• Darbuotojo atsparumas – gebėjimas išlaikyti psichologinę pusiausvyrą darbo krūvio ir emocinės įtampos sąlygomis.
• Supervizijos ir kolegų palaikymo naudojimas – gebėjimas kreiptis pagalbos, priimti grįžtamąjį ryšį ir naudoti profesinę paramą.

15.15 – 15.30  | Kavos pertrauka

15.45 – 16.15  |  Tema „Darbuotojo psichologinė gerovė ir atsparumas“. 2 praktinės paskaitos

Praktinė dalis. Analizuojama:

• Kaip atpažinti profesinio perdegimo požymius.  Dalyviai mokosi atpažinti emocinio išsekimo, cinizmo ir sumažėjusio darbo efektyvumo požymius tiek savyje, tiek kolegose. Emosinio atsparumo palaikymo sistemos kūrimas, Dalyviai mokosi, kaip savo kasdienėje darbo praktikoje sukurti ir stiprinti psichologinę paramą, įskaitant kolegialų palaikymą ir superviziją.
• Užduotis 1. Profesinio perdegimo testas” (apie 30min.). Dalyviai pildo adaptuotą Maslach profesinio perdegimo skalės klausimyną, kuris padeda įvertinti jų asmeninius perdegimo požymius ir rizikos lygius. Po testavimo grupėje aptariami rezultatai, rizikos veiksniai ir jų poveikis kasdieniam darbui bei savijautai. Tai skatina savimonę ir supratimą, kodėl svarbu imtis prevencinių priemonių. 
• Užduotis 2. “Emocinis atvėsimas” (apie 45min.). Vykdoma vedama relaksacijos sesija, kurios metu praktikuojamas sąmoningas kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas ir dėmesingumo (mindfulness) pratimai.
• Užduotis 3. “Mano atsparumo planas (apie 30min.). Kiekvienas dalyvis sukuria asmeninį trijų punktų planą, kuriame numato, kaip rūpinsis savo psichologine gerove ir stiprins emocinį atsparumą. 

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Perdegimo požymių atpažinimas – gebėjimas identifikuoti emocinį išsekimą, cinizmą ir sumažėjusį darbo efektyvumą savyje ir kolegose.
• Savimonės ir savirefleksijos įgūdžiai – gebėjimas analizuoti savo emocinę būklę ir rizikos veiksnius.
• Emocinio atsparumo stiprinimas – gebėjimas kurti asmeninę psichologinės gerovės ir atsparumo strategiją.
• Streso ir įtampos valdymas – gebėjimas taikyti relaksacijos, kvėpavimo ir mindfulness praktikas darbo kasdienybėje .
• Profesinės paramos naudojimas – gebėjimas remtis kolegų palaikymu ir supervizija emociniam atsparumui stiprinti.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).
Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Emocinio intelekto taikymas bendravime su artimaisiais″. 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

Bus sprendžiama ir praktikuojama:

• Vaidmenų žaidimai: konfliktinės situacijos su artimaisiais – aktyvus klausymasis, emocijų valdymas, empatija.
• Vaizdo įrašų analizė: stebima ir aptariama efektyvi / neefektyvi komunikacija: ką reikėtų keisti?
• Atvejo analizė: analizuojami realūs situacijų pavyzdžiai: kokie barjerai pasireiškia, kaip juos įveikti?
• Refleksijos ratas: apmąstoma, kas naujo sužinota, ką galima taikyti praktikoje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo ir artimųjų emocines reakcijas – supras pagrindinius emocinių būsenų ženklus (veido išraiškos, kūno kalba, balso tonas), išmoks atskirti emocijas nuo elgesio.
• Įvardyti emocines būsenas ir jų priežastis – mokės reflektuoti, ką jaučia ir kodėl, bei suprasti, kas gali slypėti už artimųjų emocinių išraiškų (pvz., pyktis gali slėpti bejėgiškumą ar baimę).
• Naudoti konstruktyvaus bendravimo strategijas – gebės taikyti „STOP“ metodą, kvėpavimo pratimus bei vidinio dialogo technikas stresinėse situacijose, išlaikydami profesines ribas ir empatiją.
• Tinkamai reaguoti į konfliktines situacijas – mokės valdyti savo emocinę reakciją bei rinktis konstruktyvius atsakymus net tada, kai artimieji elgiasi emociškai ar priešiškai.
• Taikyti savireguliacijos metodus – gebės nusiraminti fiziškai ir emociškai prieš reaguodami, taip išvengiant eskaluojančio bendravimo.
• Reflektuoti savo emocinę patirtį profesinėse situacijose – gebės vertinti, kokį emocinį krūvį patiria bendraudami su artimaisiais, ir nustatyti, kokias kompetencijas būtina toliau stiprinti.
• Formuluoti asmeninius veiksmų tikslus – mokės įsivertinti savo emocinio intelekto stiprybes ir tobulintinas sritis, bei suformuluoti konkretų elgesio pokytį, kurį įsipareigoja taikyti darbinėje praktikoje.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 13.00  |  Tema „Ribų nustatymas ir palaikymas bendravime su socialinių paslaugų gavėjų artimaisiais″. 3 akad. val. (1 teorinė, 2 praktinės paskaitos).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Dalyviai susipažins:

• Su profesinių ribų samprata: kas tai yra, kodėl jos būtinos socialiniame darbe.
• Su rūšių įvairove: emocinės, fizinės, laiko, informacijos, atsakomybės ribos.
• Su dažniausiais ribų peržengimo scenarijais: per didelis įsitraukimas, “gelbėtojo” vaidmuo, ribų neryškumas.
• Su ribų pažeidimo pasekmėmis: perdegimas, konfliktai, neaiškios atsakomybės.
• Su efektyvaus ribų komunikavimo principais: kaip aiškiai, bet empatiškai nustatyti ribas.
• Su aktualia literatūra ir tyrimais (G. Corey, O. Zur, C. Maslach ir kt.): kodėl ribos – būtinos darbuotojų gerovei ir paslaugų kokybei.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

I dalis – Atvejų analizė ir vaidmenų žaidimai (45min)

• Dalyviai drib grupėse su realiomis ribų peržengimo situacijomis (skambučiai po darbo, manipuliacijos, lūkesčių viršijimas).
• Parengia ir pristato konstruktyvius atsakymus: kaip nustatyti ribas aiškiai ir pagarbiai.
• Vaidmenų žaidimo metu imituojamos situacijos, analizuojamas tonas, emocinis atsakas, žodžių pasirinkimas.

II dalis – Savistaba, refleksija, veiksmų planas (45min)

• Dalyviai pildo savistabos testą – kaip reaguoja į ribų peržengimą.
• Dirbdami porose reflektuoja savo patirtis ir emocijas.
• Dalyvauja grupinėje rekleksijoje: kokias frazes naudoja, kokie iššūkiai dažniausi.
• Galiausiai sudaromas asmeninis įsipareigojimas – vienas konkretus veiksmas, kaip taikys ribų laikymosi įgūdį darbe.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti, kada ir kokios ribos yra peržengtos.
• Konstruktyviai formuluoti atsaką artimajam, išlaikant profesinį toną ir pagarbą.
• Praktikuoti ribų nustatymo frazes, pasitelkiant vaidmenų žaidimus.
• Reflektuoti savo ribų laikymosi modelius ir jų poveikį emocinei būklei.
• Sudaryti konkretų veiksmų planą, kaip stiprinti ribų laikymąsi darbe.

13.00 – 13.45  | Pietų pertrauka

13.45 – 16.15  |  Tema „Profesinis perdegimas dirbant su artimaisiais: prevencija ir savipagalba“. 3 akad. val. (1 teorinė, 2 praktinės paskaitos).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Analizuojama:

• Profesinio perdegimo samprata, simptomai ir stadijos (pagal Maslach & Leiter).
• Rizikos veiksniai dirbant su artimaisiais: emocinis spaudimas, ribų peržengimas, “dvigubas” krūvis.
• Emocinis darbas ir jo “nematoma” įtaka: empatijos nuovargis, emocinis reguliavimas.
• Naujų tyrimų apžvalga: perdegimo paplitimas, veiksniai ir apsaugos mechanizmai socialiniame darbe.
• Prevencijos kryptys: individualios, komandinių santykių ir organizacinės aplinkos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

I. Profesinio perdegimo testai (30min.)

• Dalyviai savarankiškai įsivertina perdegimo rizikas.
• Porose aptaria testų rezultatus ir asmenines įžvalgas.

II. Emocijų valdymo technikos (30min.)

• “STOP” metodas stresinėse situacijose.
• Kvėpavimo praticai ir emocinis atvėsimas.
• Vaidmenų žaidimai su konfliktinėmis situacijomis, praktikuojant savireguliaciją.

III. Refleksija ir įgūdžių perkėlimas (30min.)

• Dalyviai apmąsto, kaip taikys įgytas žinias darbe.
• Grupinis pasidalijimas: kokias technikas naudos, kokie pokyčiai galimi.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti profesinio perdegimo požymius – gebės įvardyti emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir mažėjančio profesinio efektyvumo simptomus bei juos susieti su savo patirtimi.
• Įžvelgti ryšį tarp emocinio darbo su artimaisiais ir perdegimo rizikos – suprasti, kaip emocinis spaudimas, kritika ar neadekvatūs artimųjų lūkesčiai skatina empatijos nuovargį ir perdegimą.
• Įsivertinti asmeninę perdegimo riziką – naudodamiesi testais ir refleksijos pratimais, gebės objektyviau įvertinti savo emocinę būklę ir rizikos veiksnius.
• Taikyti emocijų valdymo bei savireguliacijos metodus – išmoks naudoti „STOP“ metodą, kvėpavimo ir emocinio atvėsimo technikas realiose situacijose.
• Skirti dėmesį savo vidinėms riboms ir saugumui – gebės aiškiau atskirti profesines ir asmenines ribas bendravimo su artimaisiais kontekste.
• Reaguoti konstruktyviai į sudėtingas emocines situacijas – per vaidmenų žaidimus treniruos gebėjimą išlikti emociškai stabiliems ir empatiškiems kritinėse situacijose.
• Sukurti individualų savipagalbos planą – išsikels asmeninius žingsnius ir strategijas, kaip stiprinti savo atsparumą bei išvengti perdegimo kasdienėje praktikoje.

15.15 – 15.30  | Kavos pertrauka

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).
Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  |  Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  |  Tema „Asmeninės ribos ir jų scenarijai pagal Stiveno Karpmano (Stephen Karpman) „Dramos trikampis”. 2 teorinės paskaitos.

Teorinė dalis (2 akad. val.)

• „Dramos trikampio“ vaidmenys: Auka, Gelbėtojas, Agresorius.
• Asmeninių ribų pažeidimai ir jų ryšys su vaidmenimis.
• Konfliktų valdymas ir destruktyvių elgesio modelių atpažinimas.
• Atsakomybės ir ribų nustatymo svarba.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti „Dramos trikampio“ vaidmenis (Auka, Gelbėtojas, Persekiotojas) tiek savo, tiek klientų elgesyje.
• Suprasti, kaip šie vaidmenys veikia konfliktų kilmę ir palaikymą bei kaip jie susiję su asmeninių ribų pažeidimais.
• Analizuoti kliento elgesį socialinio darbo kontekste, identifikuoti destruktyvius bendravimo modelius.
• Vertinti, kaip emocinės ribos gali būti pažeidžiamos ir kokias pasekmes tai sukelia tiek klientui, tiek socialiniam darbuotojui.
• Planuoti ir taikyti efektyvias intervencijas, skirtas keisti neigiamus bendravimo modelius į sveikesnius.
• Skatinti klientų atsakomybės prisiėmimą ir savarankiškumą, padedant jiems nustatyti asmenines ribas.
• Pagerinti savo bendravimo ir konfliktų valdymo įgūdžius, taikant „Dramos trikampio“ žinias profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.

10.30 – 10.45  |  Kavos pertrauka.

10.45 – 13.00  |  Tema „Asmeninės ribos ir jų scenarijai pagal Stiveno Karpmano (Stephen Karpman) „Dramos trikampis”. 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val. / 90 min):

• Įžanga ir instrukcijos – 10 min
  Supažindinimas su praktikos tikslu, darbo eiga, dalyvių suskirstymas į grupes.
• Atvejų analizė grupėse – 40 min
  Dalyviai analizuoja klientų situacijas, taikydami Karpmano „Dramos trikampio“ modelį. Identifikuoja vaidmenis (Auka, Gelbėtojas, Agresorius), diskutuoja apie ribų pažeidimus, kuria tinkamas intervencijas.
• Grupių pristatymai ir diskusija – 30 min
  Kiekviena grupė pristato analizę, aptariamos įžvalgos, palyginami sprendimai, pasidalijama patirtimi.
• Refleksija ir grįžtamasis ryšys – 10 min
  Dalyviai reflektuoja, ko išmoko, kaip tai pritaikys savo darbe ar asmeniniame gyvenime.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti destruktyvius bendravimo modelius ir ribų pažeidimus.
• Analizuoti konfliktines situacijas per „Dramos trikampio“ prizmę.
• Kurti efektyvias intervencijas pagal konkrečius vaidmenis.
• Įsisąmoninti savo reakcijas ir stiprinti profesines ribas.
• Taikyti modelį praktinėse situacijose, gerinant bendravimą su klientais.

13.00 – 13.45  | Tema „Įgalinimo metodai″. 1 teorinė paskaita.

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Analizuojama:

• Įgalinimo samprata socialiniame darbe: individualus, grupinis, bendruomeninis įgalinimas.
• Įgalinimo tipai pagal Tandon (kognityvinis, psichologinis, ekonominis).
• Įgalinimo procesas ir etapai (pagal Liepinskaitę ir Motiečienę).
• Įgalinimo metodai ir jų praktinis pritaikymas

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Paaiškinti įgalinimo sampratą socialiniame darbe, suprasti jo svarbą individualiame, grupiniame ir bendruomeniniame lygmenyse.
• Išskirti ir apibūdinti įgalinimo tipus – kognityvinį, psichologinį ir ekonominį – remiantis Tandon (2016) modeliu.
• Suprasti įgalinimo proceso etapus, kaip jie vyksta praktikoje (supratimas, tinklų kūrimas, veiksmų planavimas, integracija).
• Įvardyti ir palyginti penkis įgalinimo metodus, jų taikymo galimybes ir pritaikymą skirtingiems klientų poreikiams.

13.45 – 14.00  | Kavos pertrauka.

14.00 – 16.15  |  Tema „Įgalinimo metodai″. 3 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (3 akad. val.):

Bus atliekama:
1. Įžanga ir užduočių paaiškinimas – 10 min
Supažindinama su praktinėmis veiklomis.
2. Atvejo analizė grupėse – 50 min
Dalyviai analizuoja pateiktą atvejį, nustato problemą ir taikytinas įgalinimo strategijas.
3. Grupių pristatymai ir diskusija – 40 min
Kiekviena grupė pateikia analizę, argumentuoja pasirinkimą, diskutuoja privalumus/trūkumus.
4. Sprendimų planavimas – 25 min
Dalyviai kuria konkrečius veiksmų planus klientų įgalinimui.
5. Refleksija – 10 min
Dalyviai įvardina, ką išmoko ir kaip pritaikys žinias praktikoje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Analizuoti realius klientų atvejus, nustatyti jų pagrindines problemas, poreikius ir trukdžius savarankiškumui.
• Pritaikyti teorines žinias praktikoje, pasirenkant tinkamą įgalinimo metodą konkrečiai situacijai.
• Kurti veiksmų planą, orientuotą į kliento stiprybių paiešką, motyvavimą ir įtraukimo galimybes.
• Vertinti siūlomų intervencijų privalumus ir galimus sunkumus, aptarti sprendimų poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
• Bendradarbiauti komandoje, išklausyti kitų nuomones ir konstruktyviai diskutuoti analizuojant atvejus.
• Reflektuoti asmeninę ir profesinę patirtį, įsivertinti, kaip įgalinimo principai gali būti taikomi jų darbe ir kaip jie gali padėti klientams tapti savarankiškesniems.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  |  Tema „Strategijos perdegimui valdyti″. 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• Perdegimo sindromo priežastys ir emocinio išsekimo poveikis profesinėje veikloje.
• Darbo krūvio valdymas: prioritetų nustatymas, pertraukų svarba.
• Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: laiko planavimas, ribų nustatymas.
• Socialinė parama darbo aplinkoje: bendravimas su kolegomis, mentorystės reikšmė.
• Profesinės intervencijos: psichologinė pagalba, koučingas, organizacinės priemonės.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

• Realios situacijos iš darbo aplinkos, susijusios su perdegimo rizika.
• Darbo krūvio ir emocinio krūvio sprendimų analizė konkrečiuose atvejuose.
• Praktinis sprendimų priėmimas remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis.
• Strategijų taikymas komandoje: palaikymo teikimas kolegoms, bendradarbiavimo svarba.
• Asmeninio veiksmų plano sudarymas perdegimo prevencijai.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti perdegimo rizikos veiksnius savo darbe.
• Priimti sprendimus stresinėse situacijose, pagrįstus savistaba ir prioritetų nustatymu.
• Taikyti veiksmingas darbo krūvio, streso ir emocinio krūvio valdymo strategijas.
• Bendradarbiauti su kolegomis, teikti ir priimti emocinę paramą.
• Planuoti profesinius veiksmus, mažinančius emocinį išsekimą.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka.

10.45 – 12.15  | Tema „Profesinis tvarumas″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (2 akad.val.):

• Perdegimo sindromas ir jo priežastys pandemijos kontekste.
• Darbo krūvio ir emocinio išsekimo sąsajos.
• Prioritetų nustatymas ir darbo bei gyvenimo balanso palaikymas.
• Socialinės paramos reikšmė darbinėje aplinkoje.
• Psichologinės pagalbos ir koučingo vaidmuo perdegimo valdyme.
• Organizacinės priemonės: darbo sąlygų gerinimas, kolegų mokymai

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti perdegimo požymius savyje ir kolegose.
• Nustatyti darbo prioritetus ir efektyviai valdyti darbo krūvį.
• Palaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą nustatant aiškias ribas.
• Taikyti savipagalbos ir streso valdymo technikas, pvz., kvėpavimo pratimus, meditaciją.
• Kūrybiškai spręsti darbo krūvio bei emocinio išsekimo problemas praktinėse situacijose.
• Kritiškai analizuoti darbo aplinkos iššūkius ir ieškoti efektyvių sprendimų.
• Suteikti ir priimti socialinę paramą, bendradarbiauti komandoje.
• Rinktis ir naudotis profesine pagalba (psichologinė konsultacija, koučingas) esant poreikiui.
• Planuoti ir įgyvendinti asmeninius veiksmų planus emocinės sveikatos stiprinimui.

12.15 – 13.00  | Pietų pertrauka.

13.00 – 14.30  |  Tema „Profesinis tvarumas″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2akad val.):

• Konkrečių perdegimo situacijų analizė iš darbo aplinkos.
• Sprendimų priėmimo modeliai stresinėse ir sudėtingose situacijose.
• Veiksmų plano kūrimas darbo krūvio valdymui.
• Refleksija apie savo emocinę būklę ir asmenines ribas.
• Komandinio bendradarbiavimo stiprinimas ir kolegų palaikymas.
• Praktinis strategijų taikymas darbo situacijose.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Įgyti gebėjimą praktiškai taikyti kvėpavimo pratimus, meditaciją ir atsipalaidavimo technikas siekiant sumažinti stresą realiose darbo situacijose.
• Spręsti darbo krūvio valdymo iššūkius naudojant prioritetų nustatymą ir pertraukų planavimą.
• Kurti ir įgyvendinti efektyvius darbo ir asmeninio gyvenimo balansavimo planus, nustatant ribas ir valdant laiką.

14.30 – 14.45  | Kavos pertrauka.

14.45 – 16.15  |  Tema „Profesinis tvarumas″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2akad val.):

Praktinės užduotys:

• Kvėpavimo pratimų vykdymas: Dalyviai mokosi ir praktikuoja gilų kvėpavimą (Diaphragmatic Breathing) ir 4-7-8 kvėpavimo metodą, siekiant sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą.
• Meditacijos ir mindfulness pratimai: Praktikuojama mindfulness meditacija ir klausymo meditacija, skirtos sutelkti dėmesį į dabartį ir mažinti nerimą.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas: Dalyviai atlieka raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimus grupėmis, siekdami sumažinti fizinę įtampą.
• Vizualizacijos pratimai: Dalyviai įsivaizduoja ramias ir saugias vietas, kad skatintų atsipalaidavimą ir emocinę gerovę.
• Darbo krūvio valdymo praktika: Grupėse ir individualiai identifikuojami prioritetai, mokomasi planuoti darbo dieną, taikyti pertraukas ir deleguoti užduotis.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Kritiškai analizuoti ir spręsti konfliktines ar stresines situacijas darbo aplinkoje, taikant praktinius sprendimus.
• Veiksmingai dalyvauti grupinėse diskusijose ir bendradarbiauti su kolegomis, dalijantis patirtimi ir kuriant palaikymo sistemas.
• Kūrybiškai kurti veiksmų planus perdegimo prevencijai ir valdymui individualioje bei komandinėje praktikoje.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Žmogaus instinktai: savisaugos, socialinis ir porinis (tet-a-tet)″. 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• 3 pagrindiniai žmogaus instinktai:
  – Savisaugos – fizinis saugumas, komfortas, stabilumas.
  – Socialinis – priklausymas grupei, pripažinimas, įvertinimas.
  – Porinis (tet-a-tet) – artimas ryšys, intensyvūs kontaktai, nauja patirtis.
• Instinktų susiformavimas ankstyvoje vaikystėje.
• Kaip instinktai pasireiškia elgesyje, vertybėse, dėmesio kryptimis.
• Instinktai nepriklausomi nuo Eneagramos tipo – kiekvienas tipas turi 3 subtipus → iš viso 27 subtipai.
• “Miegantis” instinktas – kaip neatpažintas instinktas riboja elgesį ar tikslų siekimą.
• Instinktų reikšmė santykiuose ir komunikacijoje.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

1. Instinkto atpažinimas (individuali užduotis):
– Dalyvis pagal aprašymus ir pavyzdžius įsivertina savo dominuojantį instinktą.

2. Darbas porose:
– Kiekvienas pristato savo instinktą partneriui.
– Palyginama, kaip tai pasireiškia jų kasdienybėje.

3. Grįžtamasis ryšys:
– Poros dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip skirtingai fiksuojamas dėmesys, vertinamos situacijos.

4. Balansavimo pratimas:
– Dalyvis pasirenka „miegantį“ instinktą ir sugalvoja vieną realų veiksmą, kaip jį suaktyvinti kasdienybėje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

1. Savistaba ir instinktų atpažinimas
– Suvoks savo dominuojantį ir „miegantį“ instinktą.

2. Elgesio priežasčių suvokimas
– Supranta, kaip instinktas veikia jų sprendimus, santykius ir dėmesio kryptį.

3. Klausymosi ir įsiklausymo įgūdžiai
– Mokės išgirsti ir suprasti, kuo gyvena skirtingų instinktų žmonės.

4. Prisitaikymas bendravime
– Gebės komunikuoti su skirtingų instinktų žmonėmis, atsižvelgiant į jų poreikius.

5. Asmeninis augimas
– Gebės aktyvuoti mažiau išreikštus instinktus, siekiant balanso ir efektyvesnio
veikimo.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 12.15  |  Tema „Socialiniai stiliai ir harmoningos grupės″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• K. Horni 3 bazinės strategijos, kurios padeda tvarkytis su vidiniu stresu:
  – Orientuoti į žmones (pareigingi, ieškantys ryšio – dabartis),
  – Orientuoti prieš žmones (pasitikintys, siekiantys kontrolės – ateitis),
  – Orientuoti nuo žmonių (užsidarę, ieškantys saugumo – praeitis).
•  3 harmoningos grupės pagal reagavimo stilių:
  – Harmoningieji – pozityvūs, nori taikos, mato gerą kitame.
  – Kompetentingi – racionalūs, orientuoti į tikslus ir logiką.
  – Ekspresyvūs – emocionalūs, intensyviai išreiškia jausmus.
• Kaip šios grupės reaguoja į stresą, santykius ir sprendimų priėmimą.
• Ryšys tarp reakcijos stiliaus, žmogaus centrų (kūno, širdies, galvos) ir asmeninio augimo.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

1. Savarankiška refleksija:
– Dalyvis identifikuoja savo reakcijos strategiją ir socialinį stilių.

2. Darbas grupėse:
– Grupės formuojamos pagal strategijas/grupes, aptariamas požiūris į gyvenimą, sprendimus, stresą.

3. Simuliacija:
– Kiekviena grupė reaguoja į tą pačią situaciją pagal savo stilių. Stebima, kaip skiriasi sprendimai ir emocijos.

4. Grįžtamasis ryšys ir diskusija:
– Kas padeda bendradarbiauti tarp skirtingų stilių? Ką reikia ugdyti, kad taptume
sąmoningesni?

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo socialinį stilių ir reakcijos strategiją.
• Suvokti kitų žmonių elgesio motyvus ir komunikacijos ypatumus.
• Prisitaikyti bendraujant su skirtingų grupių atstovais.
• Vystyti trūkstamus žmogaus centrus – emocinį, loginį ar kūnišką sąmoningumą.
• Dirbti komandoje su skirtingų stilių žmonėmis ir kurti harmoningą bendravimą.

12.15 – 13.00  | Pietų pertrauka

13.00 – 14.30  |  Tema „Asmenybės išsivystymo lygiai″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė)..

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• K. Horni teorija: 3 pagrindinės žmogaus reakcijos į stresą:
  – Link žmonių (pareigingi) – siekia ryšio, taikos, palaikymo.
  – Prieš žmones (kontroliuojantys) – siekia įtakos, rezultatų, galios.
  – Nuo žmonių (užsidarę) – saugosi, atsitraukia, analizuoja.
• 3 harmoningos grupės pagal Eneagramą:
  – Harmoningieji – ieško pusiausvyros, palaikymo, taikos.
  – Kompetentingi – orientuoti į tikslus, logiką, efektyvumą.
  – Ekspresyvūs – išreiškia emocijas, reaguoja impulsyviai.
• Kaip šie stiliai formuoja mūsų elgesį, bendravimą ir sprendimų priėmimą.
• Ryšys su žmogaus centrais (kūnas, širdis, galva) ir asmeniniu tobulėjimu.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

• Savianalizė: dalyviai nustato savo socialinį stilių (testas / refleksija).
• Grupinis darbas: dalyviai dirba grupėse pagal savo stilių – aptaria, kaip priima sprendimus, reaguoja į stresą.
• Simuliacija: dalyviai imituoja situaciją (pvz., konfliktą ar sprendimą), atspindėdami savo stiliaus elgesį.
• Grįžtamasis ryšys: dalijamasi įžvalgomis, kaip skirtingi stiliai veikia grupinę dinamiką.
• Diskusija: kaip kurti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų stilių atstovų.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti ir įvardyti savo bei kitų socialinį stilių.
• Suprasti, kaip skirtingi stiliai veikia grupinę dinamiką.
• Praktiškai taikyti žinias komandinio darbo situacijose.
• Kurti harmoningą bendravimą, prisitaikant prie skirtingų žmonių.
• Sąmoningai vystyti emocinį, loginį ar kūnišką elgesio centrą.
• Efektyviau spręsti konfliktus ir suteikti tinkamą grįžtamąjį ryšį.

14.30 – 14.45  | Kavos pertrauka

14.45 – 16.15  |  Tema „Rekomendacijas kaip turėtų vystytis ir augti asmenybė″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

1. Socialinio stiliaus ir grupės nustatymas:
– Dalyviai atlieka trumpą testą ir įsivardija savo socialinį stilių (orientuotą į žmones, pareigą ar atsitraukimą) ir harmoningą grupę (pozityvioji, kompetentingoji, ekspresyvioji).

2. Grupių darbas pagal stilių:
– Diskusija: kas padeda man augti, kas trukdo?
– Identifikuojami asmeniniai elgesio šablonai streso metu.

3. Kryžminis darbas porose (skirtingų stilių atstovai):
– Refleksija apie tai, ko galėtų išmokti vieni iš kitų.
– Klausimai: ką reiškia sąmoningas augimas mano stiliui?

4. Augimo rekomendacijų formulavimas:
– Dalyviai pasirenka asmeninio augimo kryptį: pvz., mokytis išreikšti emocijas, ugdyti objektyvumą, lavinti empatiją, prisiimti atsakomybę.
– Kiekvienas užsirašo konkretų žingsnį, kurį taikys darbe / gyvenime.

5. Grįžtamasis ryšys grupėje:
– Kas buvo netikėta apie save?
– Ką darysiu kitaip, žinodamas savo stiliaus stiprybes ir spąstus?

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo socialinį stilių ir reakcijas stresinėse situacijose.
• Įvardyti, kas trukdo asmeniniam augimui, priklausomai nuo stiliaus.
• Pritaikyti asmeninio augimo kryptis:
  – Pvz., pareigingiems – ugdyti lankstumą,
  – Emocionaliems – stiprinti stabilumą,
  – Atsitraukusiems – praktikuoti atvirumą.
• Priimti ir duoti grįžtamąjį ryšį, remiantis stiliaus ypatumais.
• Kurti asmeninį augimo planą, atsižvelgiant į savo stipriąsias ir tobulintinas savybes.
• Geriau suprasti kitų žmonių elgesio motyvus ir mažinti konfliktus.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Emocinio intelekto taikymas bendravime su artimaisiais″. 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

Bus sprendžiama ir praktikuojama:

• Vaidmenų žaidimai: konfliktinės situacijos su artimaisiais – aktyvus klausymasis, emocijų valdymas, empatija.
• Vaizdo įrašų analizė: stebima ir aptariama efektyvi / neefektyvi komunikacija: ką reikėtų keisti?
• Atvejo analizė: analizuojami realūs situacijų pavyzdžiai: kokie barjerai pasireiškia, kaip juos įveikti?
• Refleksijos ratas: apmąstoma, kas naujo sužinota, ką galima taikyti praktikoje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo ir artimųjų emocines reakcijas – supras pagrindinius emocinių būsenų ženklus (veido išraiškos, kūno kalba, balso tonas), išmoks atskirti emocijas nuo elgesio.
• Įvardyti emocines būsenas ir jų priežastis – mokės reflektuoti, ką jaučia ir kodėl, bei suprasti, kas gali slypėti už artimųjų emocinių išraiškų (pvz., pyktis gali slėpti bejėgiškumą ar baimę).
• Naudoti konstruktyvaus bendravimo strategijas – gebės taikyti „STOP“ metodą, kvėpavimo pratimus bei vidinio dialogo technikas stresinėse situacijose, išlaikydami profesines ribas ir empatiją.
• Tinkamai reaguoti į konfliktines situacijas – mokės valdyti savo emocinę reakciją bei rinktis konstruktyvius atsakymus net tada, kai artimieji elgiasi emociškai ar priešiškai.
• Taikyti savireguliacijos metodus – gebės nusiraminti fiziškai ir emociškai prieš reaguodami, taip išvengiant eskaluojančio bendravimo.
• Reflektuoti savo emocinę patirtį profesinėse situacijose – gebės vertinti, kokį emocinį krūvį patiria bendraudami su artimaisiais, ir nustatyti, kokias kompetencijas būtina toliau stiprinti.
• Formuluoti asmeninius veiksmų tikslus – mokės įsivertinti savo emocinio intelekto stiprybes ir tobulintinas sritis, bei suformuluoti konkretų elgesio pokytį, kurį įsipareigoja taikyti darbinėje praktikoje.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 13.00  |  Tema „Ribų nustatymas ir palaikymas bendravime su socialinių paslaugų gavėjų artimaisiais″. 3 akad. val. (1 teorinė, 2 praktinės paskaitos).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Dalyviai susipažins:

• Su profesinių ribų samprata: kas tai yra, kodėl jos būtinos socialiniame darbe.
• Su rūšių įvairove: emocinės, fizinės, laiko, informacijos, atsakomybės ribos.
• Su dažniausiais ribų peržengimo scenarijais: per didelis įsitraukimas, “gelbėtojo” vaidmuo, ribų neryškumas.
• Su ribų pažeidimo pasekmėmis: perdegimas, konfliktai, neaiškios atsakomybės.
• Su efektyvaus ribų komunikavimo principais: kaip aiškiai, bet empatiškai nustatyti ribas.
• Su aktualia literatūra ir tyrimais (G. Corey, O. Zur, C. Maslach ir kt.): kodėl ribos – būtinos darbuotojų gerovei ir paslaugų kokybei.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

I dalis – Atvejų analizė ir vaidmenų žaidimai (45min)

• Dalyviai drib grupėse su realiomis ribų peržengimo situacijomis (skambučiai po darbo, manipuliacijos, lūkesčių viršijimas).
• Parengia ir pristato konstruktyvius atsakymus: kaip nustatyti ribas aiškiai ir pagarbiai.
• Vaidmenų žaidimo metu imituojamos situacijos, analizuojamas tonas, emocinis atsakas, žodžių pasirinkimas.

II dalis – Savistaba, refleksija, veiksmų planas (45min)

• Dalyviai pildo savistabos testą – kaip reaguoja į ribų peržengimą.
• Dirbdami porose reflektuoja savo patirtis ir emocijas.
• Dalyvauja grupinėje rekleksijoje: kokias frazes naudoja, kokie iššūkiai dažniausi.
• Galiausiai sudaromas asmeninis įsipareigojimas – vienas konkretus veiksmas, kaip taikys ribų laikymosi įgūdį darbe.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti, kada ir kokios ribos yra peržengtos.
• Konstruktyviai formuluoti atsaką artimajam, išlaikant profesinį toną ir pagarbą.
• Praktikuoti ribų nustatymo frazes, pasitelkiant vaidmenų žaidimus.
• Reflektuoti savo ribų laikymosi modelius ir jų poveikį emocinei būklei.
• Sudaryti konkretų veiksmų planą, kaip stiprinti ribų laikymąsi darbe.

13.00 – 13.45  | Pietų pertrauka

13.45 – 16.15  |  Tema „Profesinis perdegimas dirbant su artimaisiais: prevencija ir savipagalba“. 3 akad. val. (1 teorinė, 2 praktinės paskaitos).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Analizuojama:

• Profesinio perdegimo samprata, simptomai ir stadijos (pagal Maslach & Leiter).
• Rizikos veiksniai dirbant su artimaisiais: emocinis spaudimas, ribų peržengimas, “dvigubas” krūvis.
• Emocinis darbas ir jo “nematoma” įtaka: empatijos nuovargis, emocinis reguliavimas.
• Naujų tyrimų apžvalga: perdegimo paplitimas, veiksniai ir apsaugos mechanizmai socialiniame darbe.
• Prevencijos kryptys: individualios, komandinių santykių ir organizacinės aplinkos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

I. Profesinio perdegimo testai (30min.)

• Dalyviai savarankiškai įsivertina perdegimo rizikas.
• Porose aptaria testų rezultatus ir asmenines įžvalgas.

II. Emocijų valdymo technikos (30min.)

• “STOP” metodas stresinėse situacijose.
• Kvėpavimo praticai ir emocinis atvėsimas.
• Vaidmenų žaidimai su konfliktinėmis situacijomis, praktikuojant savireguliaciją.

III. Refleksija ir įgūdžių perkėlimas (30min.)

• Dalyviai apmąsto, kaip taikys įgytas žinias darbe.
• Grupinis pasidalijimas: kokias technikas naudos, kokie pokyčiai galimi.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti profesinio perdegimo požymius – gebės įvardyti emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir mažėjančio profesinio efektyvumo simptomus bei juos susieti su savo patirtimi.
• Įžvelgti ryšį tarp emocinio darbo su artimaisiais ir perdegimo rizikos – suprasti, kaip emocinis spaudimas, kritika ar neadekvatūs artimųjų lūkesčiai skatina empatijos nuovargį ir perdegimą.
• Įsivertinti asmeninę perdegimo riziką – naudodamiesi testais ir refleksijos pratimais, gebės objektyviau įvertinti savo emocinę būklę ir rizikos veiksnius.
• Taikyti emocijų valdymo bei savireguliacijos metodus – išmoks naudoti „STOP“ metodą, kvėpavimo ir emocinio atvėsimo technikas realiose situacijose.
• Skirti dėmesį savo vidinėms riboms ir saugumui – gebės aiškiau atskirti profesines ir asmenines ribas bendravimo su artimaisiais kontekste.
• Reaguoti konstruktyviai į sudėtingas emocines situacijas – per vaidmenų žaidimus treniruos gebėjimą išlikti emociškai stabiliems ir empatiškiems kritinėse situacijose.
• Sukurti individualų savipagalbos planą – išsikels asmeninius žingsnius ir strategijas, kaip stiprinti savo atsparumą bei išvengti perdegimo kasdienėje praktikoje.

15.15 – 15.30  | Kavos pertrauka

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).
Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  |  Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  |  Tema „Asmeninės ribos ir jų scenarijai pagal Stiveno Karpmano (Stephen Karpman) „Dramos trikampis”. 2 teorinės paskaitos.

Teorinė dalis (2 akad. val.)

• „Dramos trikampio“ vaidmenys: Auka, Gelbėtojas, Agresorius.
• Asmeninių ribų pažeidimai ir jų ryšys su vaidmenimis.
• Konfliktų valdymas ir destruktyvių elgesio modelių atpažinimas.
• Atsakomybės ir ribų nustatymo svarba.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti „Dramos trikampio“ vaidmenis (Auka, Gelbėtojas, Persekiotojas) tiek savo, tiek klientų elgesyje.
• Suprasti, kaip šie vaidmenys veikia konfliktų kilmę ir palaikymą bei kaip jie susiję su asmeninių ribų pažeidimais.
• Analizuoti kliento elgesį socialinio darbo kontekste, identifikuoti destruktyvius bendravimo modelius.
• Vertinti, kaip emocinės ribos gali būti pažeidžiamos ir kokias pasekmes tai sukelia tiek klientui, tiek socialiniam darbuotojui.
• Planuoti ir taikyti efektyvias intervencijas, skirtas keisti neigiamus bendravimo modelius į sveikesnius.
• Skatinti klientų atsakomybės prisiėmimą ir savarankiškumą, padedant jiems nustatyti asmenines ribas.
• Pagerinti savo bendravimo ir konfliktų valdymo įgūdžius, taikant „Dramos trikampio“ žinias profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.

10.30 – 10.45  |  Kavos pertrauka.

10.45 – 13.00  |  Tema „Asmeninės ribos ir jų scenarijai pagal Stiveno Karpmano (Stephen Karpman) „Dramos trikampis”. 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val. / 90 min):

• Įžanga ir instrukcijos – 10 min
  Supažindinimas su praktikos tikslu, darbo eiga, dalyvių suskirstymas į grupes.
• Atvejų analizė grupėse – 40 min
  Dalyviai analizuoja klientų situacijas, taikydami Karpmano „Dramos trikampio“ modelį. Identifikuoja vaidmenis (Auka, Gelbėtojas, Agresorius), diskutuoja apie ribų pažeidimus, kuria tinkamas intervencijas.
• Grupių pristatymai ir diskusija – 30 min
  Kiekviena grupė pristato analizę, aptariamos įžvalgos, palyginami sprendimai, pasidalijama patirtimi.
• Refleksija ir grįžtamasis ryšys – 10 min
  Dalyviai reflektuoja, ko išmoko, kaip tai pritaikys savo darbe ar asmeniniame gyvenime.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti destruktyvius bendravimo modelius ir ribų pažeidimus.
• Analizuoti konfliktines situacijas per „Dramos trikampio“ prizmę.
• Kurti efektyvias intervencijas pagal konkrečius vaidmenis.
• Įsisąmoninti savo reakcijas ir stiprinti profesines ribas.
• Taikyti modelį praktinėse situacijose, gerinant bendravimą su klientais.

13.00 – 13.45  | Tema „Įgalinimo metodai″. 1 teorinė paskaita.

Teorinė dalis (1 akad. val.):

Analizuojama:

• Įgalinimo samprata socialiniame darbe: individualus, grupinis, bendruomeninis įgalinimas.
• Įgalinimo tipai pagal Tandon (kognityvinis, psichologinis, ekonominis).
• Įgalinimo procesas ir etapai (pagal Liepinskaitę ir Motiečienę).
• Įgalinimo metodai ir jų praktinis pritaikymas

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Paaiškinti įgalinimo sampratą socialiniame darbe, suprasti jo svarbą individualiame, grupiniame ir bendruomeniniame lygmenyse.
• Išskirti ir apibūdinti įgalinimo tipus – kognityvinį, psichologinį ir ekonominį – remiantis Tandon (2016) modeliu.
• Suprasti įgalinimo proceso etapus, kaip jie vyksta praktikoje (supratimas, tinklų kūrimas, veiksmų planavimas, integracija).
• Įvardyti ir palyginti penkis įgalinimo metodus, jų taikymo galimybes ir pritaikymą skirtingiems klientų poreikiams.

13.45 – 14.00  | Kavos pertrauka.

14.00 – 16.15  |  Tema „Įgalinimo metodai″. 3 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (3 akad. val.):

Bus atliekama:
1. Įžanga ir užduočių paaiškinimas – 10 min
Supažindinama su praktinėmis veiklomis.
2. Atvejo analizė grupėse – 50 min
Dalyviai analizuoja pateiktą atvejį, nustato problemą ir taikytinas įgalinimo strategijas.
3. Grupių pristatymai ir diskusija – 40 min
Kiekviena grupė pateikia analizę, argumentuoja pasirinkimą, diskutuoja privalumus/trūkumus.
4. Sprendimų planavimas – 25 min
Dalyviai kuria konkrečius veiksmų planus klientų įgalinimui.
5. Refleksija – 10 min
Dalyviai įvardina, ką išmoko ir kaip pritaikys žinias praktikoje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Analizuoti realius klientų atvejus, nustatyti jų pagrindines problemas, poreikius ir trukdžius savarankiškumui.
• Pritaikyti teorines žinias praktikoje, pasirenkant tinkamą įgalinimo metodą konkrečiai situacijai.
• Kurti veiksmų planą, orientuotą į kliento stiprybių paiešką, motyvavimą ir įtraukimo galimybes.
• Vertinti siūlomų intervencijų privalumus ir galimus sunkumus, aptarti sprendimų poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
• Bendradarbiauti komandoje, išklausyti kitų nuomones ir konstruktyviai diskutuoti analizuojant atvejus.
• Reflektuoti asmeninę ir profesinę patirtį, įsivertinti, kaip įgalinimo principai gali būti taikomi jų darbe ir kaip jie gali padėti klientams tapti savarankiškesniems.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  |  Tema „Strategijos perdegimui valdyti″. 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• Perdegimo sindromo priežastys ir emocinio išsekimo poveikis profesinėje veikloje.
• Darbo krūvio valdymas: prioritetų nustatymas, pertraukų svarba.
• Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: laiko planavimas, ribų nustatymas.
• Socialinė parama darbo aplinkoje: bendravimas su kolegomis, mentorystės reikšmė.
• Profesinės intervencijos: psichologinė pagalba, koučingas, organizacinės priemonės.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

• Realios situacijos iš darbo aplinkos, susijusios su perdegimo rizika.
• Darbo krūvio ir emocinio krūvio sprendimų analizė konkrečiuose atvejuose.
• Praktinis sprendimų priėmimas remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis.
• Strategijų taikymas komandoje: palaikymo teikimas kolegoms, bendradarbiavimo svarba.
• Asmeninio veiksmų plano sudarymas perdegimo prevencijai.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti perdegimo rizikos veiksnius savo darbe.
• Priimti sprendimus stresinėse situacijose, pagrįstus savistaba ir prioritetų nustatymu.
• Taikyti veiksmingas darbo krūvio, streso ir emocinio krūvio valdymo strategijas.
• Bendradarbiauti su kolegomis, teikti ir priimti emocinę paramą.
• Planuoti profesinius veiksmus, mažinančius emocinį išsekimą.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka.

10.45 – 12.15  | Tema „Profesinis tvarumas″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (2 akad.val.):

• Perdegimo sindromas ir jo priežastys pandemijos kontekste.
• Darbo krūvio ir emocinio išsekimo sąsajos.
• Prioritetų nustatymas ir darbo bei gyvenimo balanso palaikymas.
• Socialinės paramos reikšmė darbinėje aplinkoje.
• Psichologinės pagalbos ir koučingo vaidmuo perdegimo valdyme.
• Organizacinės priemonės: darbo sąlygų gerinimas, kolegų mokymai

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti perdegimo požymius savyje ir kolegose.
• Nustatyti darbo prioritetus ir efektyviai valdyti darbo krūvį.
• Palaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą nustatant aiškias ribas.
• Taikyti savipagalbos ir streso valdymo technikas, pvz., kvėpavimo pratimus, meditaciją.
• Kūrybiškai spręsti darbo krūvio bei emocinio išsekimo problemas praktinėse situacijose.
• Kritiškai analizuoti darbo aplinkos iššūkius ir ieškoti efektyvių sprendimų.
• Suteikti ir priimti socialinę paramą, bendradarbiauti komandoje.
• Rinktis ir naudotis profesine pagalba (psichologinė konsultacija, koučingas) esant poreikiui.
• Planuoti ir įgyvendinti asmeninius veiksmų planus emocinės sveikatos stiprinimui.

12.15 – 13.00  | Pietų pertrauka.

13.00 – 14.30  |  Tema „Profesinis tvarumas″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2akad val.):

• Konkrečių perdegimo situacijų analizė iš darbo aplinkos.
• Sprendimų priėmimo modeliai stresinėse ir sudėtingose situacijose.
• Veiksmų plano kūrimas darbo krūvio valdymui.
• Refleksija apie savo emocinę būklę ir asmenines ribas.
• Komandinio bendradarbiavimo stiprinimas ir kolegų palaikymas.
• Praktinis strategijų taikymas darbo situacijose.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Įgyti gebėjimą praktiškai taikyti kvėpavimo pratimus, meditaciją ir atsipalaidavimo technikas siekiant sumažinti stresą realiose darbo situacijose.
• Spręsti darbo krūvio valdymo iššūkius naudojant prioritetų nustatymą ir pertraukų planavimą.
• Kurti ir įgyvendinti efektyvius darbo ir asmeninio gyvenimo balansavimo planus, nustatant ribas ir valdant laiką.

14.30 – 14.45  | Kavos pertrauka.

14.45 – 16.15  |  Tema „Profesinis tvarumas″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2akad val.):

Praktinės užduotys:

• Kvėpavimo pratimų vykdymas: Dalyviai mokosi ir praktikuoja gilų kvėpavimą (Diaphragmatic Breathing) ir 4-7-8 kvėpavimo metodą, siekiant sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą.
• Meditacijos ir mindfulness pratimai: Praktikuojama mindfulness meditacija ir klausymo meditacija, skirtos sutelkti dėmesį į dabartį ir mažinti nerimą.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas: Dalyviai atlieka raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimus grupėmis, siekdami sumažinti fizinę įtampą.
• Vizualizacijos pratimai: Dalyviai įsivaizduoja ramias ir saugias vietas, kad skatintų atsipalaidavimą ir emocinę gerovę.
• Darbo krūvio valdymo praktika: Grupėse ir individualiai identifikuojami prioritetai, mokomasi planuoti darbo dieną, taikyti pertraukas ir deleguoti užduotis.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Kritiškai analizuoti ir spręsti konfliktines ar stresines situacijas darbo aplinkoje, taikant praktinius sprendimus.
• Veiksmingai dalyvauti grupinėse diskusijose ir bendradarbiauti su kolegomis, dalijantis patirtimi ir kuriant palaikymo sistemas.
• Kūrybiškai kurti veiksmų planus perdegimo prevencijai ir valdymui individualioje bei komandinėje praktikoje.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.

8.30 – 9.00  | Seminaro dalyvių registracija.

9.00 – 10.30  | Tema „Žmogaus instinktai: savisaugos, socialinis ir porinis (tet-a-tet)″. 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• 3 pagrindiniai žmogaus instinktai:
  – Savisaugos – fizinis saugumas, komfortas, stabilumas.
  – Socialinis – priklausymas grupei, pripažinimas, įvertinimas.
  – Porinis (tet-a-tet) – artimas ryšys, intensyvūs kontaktai, nauja patirtis.
• Instinktų susiformavimas ankstyvoje vaikystėje.
• Kaip instinktai pasireiškia elgesyje, vertybėse, dėmesio kryptimis.
• Instinktai nepriklausomi nuo Eneagramos tipo – kiekvienas tipas turi 3 subtipus → iš viso 27 subtipai.
• “Miegantis” instinktas – kaip neatpažintas instinktas riboja elgesį ar tikslų siekimą.
• Instinktų reikšmė santykiuose ir komunikacijoje.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

1. Instinkto atpažinimas (individuali užduotis):
– Dalyvis pagal aprašymus ir pavyzdžius įsivertina savo dominuojantį instinktą.

2. Darbas porose:
– Kiekvienas pristato savo instinktą partneriui.
– Palyginama, kaip tai pasireiškia jų kasdienybėje.

3. Grįžtamasis ryšys:
– Poros dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip skirtingai fiksuojamas dėmesys, vertinamos situacijos.

4. Balansavimo pratimas:
– Dalyvis pasirenka „miegantį“ instinktą ir sugalvoja vieną realų veiksmą, kaip jį suaktyvinti kasdienybėje.

Gebėjimai / Kompetencijos:

1. Savistaba ir instinktų atpažinimas
– Suvoks savo dominuojantį ir „miegantį“ instinktą.

2. Elgesio priežasčių suvokimas
– Supranta, kaip instinktas veikia jų sprendimus, santykius ir dėmesio kryptį.

3. Klausymosi ir įsiklausymo įgūdžiai
– Mokės išgirsti ir suprasti, kuo gyvena skirtingų instinktų žmonės.

4. Prisitaikymas bendravime
– Gebės komunikuoti su skirtingų instinktų žmonėmis, atsižvelgiant į jų poreikius.

5. Asmeninis augimas
– Gebės aktyvuoti mažiau išreikštus instinktus, siekiant balanso ir efektyvesnio
veikimo.

10.30 – 10.45  | Kavos pertrauka

10.45 – 12.15  |  Tema „Socialiniai stiliai ir harmoningos grupės″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė).

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• K. Horni 3 bazinės strategijos, kurios padeda tvarkytis su vidiniu stresu:
  – Orientuoti į žmones (pareigingi, ieškantys ryšio – dabartis),
  – Orientuoti prieš žmones (pasitikintys, siekiantys kontrolės – ateitis),
  – Orientuoti nuo žmonių (užsidarę, ieškantys saugumo – praeitis).
•  3 harmoningos grupės pagal reagavimo stilių:
  – Harmoningieji – pozityvūs, nori taikos, mato gerą kitame.
  – Kompetentingi – racionalūs, orientuoti į tikslus ir logiką.
  – Ekspresyvūs – emocionalūs, intensyviai išreiškia jausmus.
• Kaip šios grupės reaguoja į stresą, santykius ir sprendimų priėmimą.
• Ryšys tarp reakcijos stiliaus, žmogaus centrų (kūno, širdies, galvos) ir asmeninio augimo.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

1. Savarankiška refleksija:
– Dalyvis identifikuoja savo reakcijos strategiją ir socialinį stilių.

2. Darbas grupėse:
– Grupės formuojamos pagal strategijas/grupes, aptariamas požiūris į gyvenimą, sprendimus, stresą.

3. Simuliacija:
– Kiekviena grupė reaguoja į tą pačią situaciją pagal savo stilių. Stebima, kaip skiriasi sprendimai ir emocijos.

4. Grįžtamasis ryšys ir diskusija:
– Kas padeda bendradarbiauti tarp skirtingų stilių? Ką reikia ugdyti, kad taptume
sąmoningesni?

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo socialinį stilių ir reakcijos strategiją.
• Suvokti kitų žmonių elgesio motyvus ir komunikacijos ypatumus.
• Prisitaikyti bendraujant su skirtingų grupių atstovais.
• Vystyti trūkstamus žmogaus centrus – emocinį, loginį ar kūnišką sąmoningumą.
• Dirbti komandoje su skirtingų stilių žmonėmis ir kurti harmoningą bendravimą.

12.15 – 13.00  | Pietų pertrauka

13.00 – 14.30  |  Tema „Asmenybės išsivystymo lygiai″, 2 paskaitos (1 teorinė ir 1 praktinė)..

Teorinė dalis (1 akad. val.):

• K. Horni teorija: 3 pagrindinės žmogaus reakcijos į stresą:
  – Link žmonių (pareigingi) – siekia ryšio, taikos, palaikymo.
  – Prieš žmones (kontroliuojantys) – siekia įtakos, rezultatų, galios.
  – Nuo žmonių (užsidarę) – saugosi, atsitraukia, analizuoja.
• 3 harmoningos grupės pagal Eneagramą:
  – Harmoningieji – ieško pusiausvyros, palaikymo, taikos.
  – Kompetentingi – orientuoti į tikslus, logiką, efektyvumą.
  – Ekspresyvūs – išreiškia emocijas, reaguoja impulsyviai.
• Kaip šie stiliai formuoja mūsų elgesį, bendravimą ir sprendimų priėmimą.
• Ryšys su žmogaus centrais (kūnas, širdis, galva) ir asmeniniu tobulėjimu.

Praktinė dalis (1 akad. val.):

• Savianalizė: dalyviai nustato savo socialinį stilių (testas / refleksija).
• Grupinis darbas: dalyviai dirba grupėse pagal savo stilių – aptaria, kaip priima sprendimus, reaguoja į stresą.
• Simuliacija: dalyviai imituoja situaciją (pvz., konfliktą ar sprendimą), atspindėdami savo stiliaus elgesį.
• Grįžtamasis ryšys: dalijamasi įžvalgomis, kaip skirtingi stiliai veikia grupinę dinamiką.
• Diskusija: kaip kurti efektyvesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų stilių atstovų.

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti ir įvardyti savo bei kitų socialinį stilių.
• Suprasti, kaip skirtingi stiliai veikia grupinę dinamiką.
• Praktiškai taikyti žinias komandinio darbo situacijose.
• Kurti harmoningą bendravimą, prisitaikant prie skirtingų žmonių.
• Sąmoningai vystyti emocinį, loginį ar kūnišką elgesio centrą.
• Efektyviau spręsti konfliktus ir suteikti tinkamą grįžtamąjį ryšį.

14.30 – 14.45  | Kavos pertrauka

14.45 – 16.15  |  Tema „Rekomendacijas kaip turėtų vystytis ir augti asmenybė″, 2 praktinės paskaitos.

Praktinė dalis (2 akad. val.):

1. Socialinio stiliaus ir grupės nustatymas:
– Dalyviai atlieka trumpą testą ir įsivardija savo socialinį stilių (orientuotą į žmones, pareigą ar atsitraukimą) ir harmoningą grupę (pozityvioji, kompetentingoji, ekspresyvioji).

2. Grupių darbas pagal stilių:
– Diskusija: kas padeda man augti, kas trukdo?
– Identifikuojami asmeniniai elgesio šablonai streso metu.

3. Kryžminis darbas porose (skirtingų stilių atstovai):
– Refleksija apie tai, ko galėtų išmokti vieni iš kitų.
– Klausimai: ką reiškia sąmoningas augimas mano stiliui?

4. Augimo rekomendacijų formulavimas:
– Dalyviai pasirenka asmeninio augimo kryptį: pvz., mokytis išreikšti emocijas, ugdyti objektyvumą, lavinti empatiją, prisiimti atsakomybę.
– Kiekvienas užsirašo konkretų žingsnį, kurį taikys darbe / gyvenime.

5. Grįžtamasis ryšys grupėje:
– Kas buvo netikėta apie save?
– Ką darysiu kitaip, žinodamas savo stiliaus stiprybes ir spąstus?

Gebėjimai / Kompetencijos:

• Atpažinti savo socialinį stilių ir reakcijas stresinėse situacijose.
• Įvardyti, kas trukdo asmeniniam augimui, priklausomai nuo stiliaus.
• Pritaikyti asmeninio augimo kryptis:
  – Pvz., pareigingiems – ugdyti lankstumą,
  – Emocionaliems – stiprinti stabilumą,
  – Atsitraukusiems – praktikuoti atvirumą.
• Priimti ir duoti grįžtamąjį ryšį, remiantis stiliaus ypatumais.
• Kurti asmeninį augimo planą, atsižvelgiant į savo stipriąsias ir tobulintinas savybes.
• Geriau suprasti kitų žmonių elgesio motyvus ir mažinti konfliktus.

16.15 – 16.30  |  Seminaro apibendrinimas ir diskusija. Kokie tikslai pasiekti seminaro metu? Kokie kiti žingsniai?

Testas po seminaro (dalyviai įsivertins savo naujai įgytas kompetencijas ir bus labai aiškus palyginimas iki ir po seminaro).

Dalyvių apklausos anketos. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų įteikimas.